- apžiaubti
- apžiaũbti, -ia, àpžiaubė tr. 1. apgaubti, apkabinti: Snukį su žiubtuvu apžiaũbia J.Jabl. 2. DŽ prk. aprėpti, apimti, apžioti: Jis atpuolė ir àpžiaubė visą tėvų naudą, t. y. aptūpė, apturėjo, užvaldė, kitiems nedavė nieko J. Anie (okupantai) nora visą pasaulį apžiaũbti Varn. Bet kad lenkiška įtaka tuomet būtų visa apžiaubusi, kad Marijampolės gimnazijoje nebūtų reiškęsi ir kitokios nuotaikos, negalima teigti rš. \ žiaubti; apžiaubti; pažiaubti; prižiaubti; sužiaubti
Dictionary of the Lithuanian Language.